neBLOGAS

Kristijonas Vildžiūnas sumaišo Kim Ki-duk’a, David Lynch’a ir “geriausias” lietuviško kino tradicijas, bei neišbaigtą nors ir įdomią idėją, kad sukurtų lietuvišką filmą keistu anglišku pavadinimu “You am I”.

Filmo turinys yra paprastas kaip du kart du - giliai bukai užsimasčiusiu žvilgsniu į gyvenimą žiūrintis nesiskutęs architektas (Andrius Belobžeskis) spjauna į viską ir išvažiuotų gyventi į mišką, kur pasistato labai mielą namuką medyje. Kitoje nesusijusioje siužetinėje linijoje, kaimo sodyboje netoli miško labai graži mergina Dominyka (Jurga Jutaitė) su draugais švenčia savo gimtadienį. Į vakarėlį tyliai prisijungia iš medžio išlipęs architektas ir įsimyli Dominyką.

Šalia trumpos siužetinės linijos filme dominuoja iš rytų kino tradicijos pasiskolintas bandymas lėtai rodyti atskirus gamtos motyvus ryškiomis spalvomis. Aš esu nuolankus Kim Ki-duk’o filmų fanas, bet gal dėl to, kad ta lietuviška gamta yra tokia iki skausmo pažįstama - pirmosios filmo minutės man vos nesulaužė žandikaulio nuo žiovulio.

Kad išlaikyti gamtos kadrai nenusibostų - į tarpus yra pridėta jokio (net ir simbolinio) ryšio su bet kuo neturintys pseudo-mistiški epizodai, kuriuose dažnas svečias yra gamtą saugantis Bob Marlio išvaizdos jamaikietis. Pastarasis filme pasirodo ir išnyksta kaip Pilypas iš kanapių ir atlieka žiūrovų budinimo iš snaudulio funkciją.

Dar filme yra tai, ką aš pavadinčiau nacionalinio kino liga. Pirmiausiai - tai epizodinis anglų kalbos naudojimas mažiausiai tikėtinose vietose. Aš suprantu tą begalinį lietuvišką norą parodyti pasauliui, kad mes nesame Rusijos dalis, bet tai jau ima atrodyti apgailėtinai. Dvi Dominykos gimtadienio dalyvės visą filmą šneka angliškai (beje, abi su stipriais akcentais). Kad tai neatrodytų absurdiškai idiotiška - viena iš jų dar momentu šneka itališkai. Suprask - visiškai tarptautinis vakarėlis.

Kita problema (ir aš turiu įtarimą, kad ne tik šito filmo) - tai lietuvių begalinis noras lietuviškuose filmuose rodyti sekso scenas bet kokia kaina. Atrodo, lyg režisieriams kažkas galvą spaustų. Arba vyrautų nuomonė, kad parodžius pusnuogę moterį filmo vertė patrigubėja. Architekto meilės naktis su moterimi, kuri filme neturi jokio kito vaidmens kaip tik sudalyvauti būtent toje scenoje, net labiau nesipiešia į filmą negu jamaikietis, sėdintis vienišo architekto valtyje ir sakantis (be abejo angliškai) “you am I, I am you”.

Nepaisant to - filmas prasmę turi, ir vien dėl to jį žiūrėti verta. Architekto lipimo į medį alegorija subtiliai paaiškinama Dominykos vaikino (Mykolo Vildžiūno) sukurta istorija, kurią jis pasakoja Dominykai. Istorija apie gyvenimą, apie laimės siekimą ir apie nesugebėjimą džiaugtis tuo, ką turi dabar.