neBLOGAS

Crimson gold (Talaye sorkh) – 2003 metų Irano drama apie socialinę nelygybę (rež. Jafar Panahi).

Vidutinio amžiaus, geros širdies ir stambaus sudėjimo picų išvežiotojas (Hussein) nutaisęs emocijų nerodantį veidą važinėja krypuliuojančiu motociklu dirbdamas savo darbą. Jo širdis nėra tokia rami kaip jo veidas – picų išvežiojimas turtingiems žmonėms gyvenantiems prabangiuose namuose jam kiekvieną dieną rodo tai, ko jis pats niekada neturės. Hussein tiek darbe tiek ir asmeniniame gyvenime mato situacijas, kurios aštrina skurdo-turto kontrastą, kol vieną dieną tai pasiekia ribą kurią jis yra pajėgus ištverti.

Filmo struktūra yra ganėtinai primityvi – filmas prasideda nuo galo ir vėliau belieka tik sulaukti kol paaiškės, kas veikėją prie tokio likimo privedė. Pats veiksmo vystymasis yra ganėtinai migdantis. Svarbiausia mintis yra parodoma aiškiai, bet išdirbio ties detalėmis filmui trūksta. Taip pat nevisiškai aiški man ir autorių siūloma vertybių pozicija – turtas ir skurdas (kaip ir teisybė bei neteisybė) egzistuoja visur. Azijos kultūros tokiose situacijose skatina susitaikymą, vakarų kultūros – kovą. Ką siūlo šis filmas iki galo nėra aišku.

Šis filmas atrodo kaip geros idėjos neišbaigta realizacija, kuri turi mintį bei nepalieka jokio jausmo. Kita vertus, žinant kokius filmus šiuo metu kuria lietuviai – manau Iranas šiuo filmu turėtų didžiuotis.