neBLOGAS

Riešutų duona - 1977 metų režisieriaus Arūno Žebriūno tragikomedija pastatyta pagal Sauliaus Šaltenio to paties pavadinimo apysaką.

Du Lietuvos kaimo kaimynai (Šatai ir Kaminskai) žiūri vienas į kitą įtariai tikru lietuvišku kaimyno-nemeilės žvilgsniu. Jų vaikai (Andrius ir Liuka) šios savybės neturi – jie bendrauja ir įsimyli. Vaikų širdys yra atviros jausmams. Filmo veiksmo ašis – Andriaus širdyje nuo vaikystės įsismelkęs kaltės jausmas dėl jo tėvo Kaminskams parduotos karvės, kuri po sandėrio greitai pastimpa.

Filmo dvasia neturi nieko bendro su lietuvių tautos rimtumu, konservatyvumu ir polinkiu į depresiją. Dramos pobūdį turinčios gyvenimo temos (nesantuokiniai vaikai, neištikimybė, mirtis) vaizduojamos linksmai, kartais net siurelistiškai (šį vaidmenį atlieka epizodiškai pasirodantis lakūnas). Prieš veikėjus einantis pučiamųjų ansamblis bei kelią pastoviai kertantys naminiai paukščiai nejučiomis priverčia asocijuoti šį filmą su Bosnijos ir Hercogovinos kino genijaus Emiro Kusturicos darbais.

Dedu didžiulį pliusą už sarkazmą. Šis filmas galėtų būti vienas iš geriausių lietuviškos kino komedijos pavyzdžių.

Kiti rekomenduojami režisieriaus filmai:
- Velnio nuotaka (1975) – miuziklas pagal Kazio Borutos „Baltaragio malūną“.