neBLOGAS

Ilgai tylėjęs (kažkur skaičiau, kad šio filmo kūrimas buvo nutrūkęs 2002 m.) „Pi“ (199 ir „Requiem for a dream“ (2000) režisierius Daren Aronofsky sukūrė naują darbą „The fountain“ (2006), kuris yra ne tik neprastesnis nei pirmi du, bet ir tuo pačiu visiškai skirtingas.

Dominuojančios filmo temos – nemirtingumas, meilė ir gyvenimo trapumas. Kas filme vyksta iš tikrųjų sunku pasakyti, nes veiksmas tęsiasi per kokį tūkstantį metų ir yra išdalintas į tris atskirus etapus, kuriuose pagrindinius vaidmenis atlieka tie patys aktoriai. Siužeto minties prasme filmas manau panašus į „Da Vinči kodą“. Manau, nes šio stebuklo nei skaičiau nei žiūrėjau. Šis filmas sulieja mistikos, religijos, mokslinės fantastikos, detektyvų žanrus. Majai slepia Gyvybės medį, kurį dėl Adomo ir Ievos nuodėmės nuo žmonijos paslėpė Dievas, palikdamas jiems tiktais Žinojimo medį. Dar ten vaizduojama Ispanų inkvizicija. Didžiulis burbulas. Šiuolaikinėje Amerikoje dėl vėžiu sergančios žmonos gyvybės kovojantis daktaras Tomas.

Bet tai ne istorija, dėl kurios reikėtų žiūrėti šį filmą. Netgi atvirkščiai – į istoriją siūlyčiau per daug nesigilinti. Tai kaip Tarkovskio „Veidrodis“. Reikia žiūrėti į vaizdus. Įsiklausyti į jausmus, kuriuos tie vaizdai sukuria. Pajausti filmo dvasią. Girdėti muziką. Jokių užkandžių ir alaus.

Skirtingai negu „Pi“ ar „Requiem for a dream“, šis filmas nekuria tokio stipraus neigiamo spaudimo žiūrovo nuotaikai. Geriau žiūrėti kine (jeigu Lietuvoje rodys). Nerekomenduojama žmonėms, kurie matė visas „Amerikietiško pyrago“ dalis. Kiek ten jų bebuvo sukurta.