neBLOGAS

Babelis - Alejandro Gonzalez Inarritu režisuota 2006 m. drama.

Babelis – tai biblijinis miestas, kurio gyventojai susivienijo, kad pastatytų bokštą iki Dangaus. Tai supykdė Dievą, kuris sugriovė bokštą. Kad tokios vieningos pastangos nepasikartotų ateityje, Dievas sukūrė daug kalbų, kad žmonės negalėtų susišnekėti tarpusavyje.

Kultūrinių skirtumų idėja bandyta atsispindėti filme, kur veiksmas vyksta trijuose kontinentuose: Afrikoje (Maroke), Amerikoje (JAV ir Meksikoje) ir Azijoje (Japonijoje). Filmas pasakoja keturias istorijas: (1) marokietis nusiperka šautuvą savo ožkų bandai nuo plėšrūnų saugoti. Žaisdami su šautuvu jo vaikai šauna į amerikiečių turistų autobusą; (2) autobusu važiuojančią Susan (Cate Blanchett) stipriai sužeidžia kulka. Jos vyras Richard (Brad Pitt) bando ją gelbėti nepaisant prastokų vietinių sąlygų; (3) pagyvenusi meksikietė Susan ir Richard vaikų auklė vežasi juos į Meksikoje vykstančias savo sūnaus vestuves. Šį kelionė taip pat netrunka pavirsti įtempto siužeto situacija; (4) kurčnebylė japonė mergina gyvena Tokijuje su tėvu po to kai jos mama nusižudo. Kaip kurčnebylė – ji turi pakankamai savų problemų. Su likusiu filmu siejasi, nes jos tėvas medžiotojas pardavė ginklą marokiečiui.

Pačios istorijos nufilmuotos ir suvaidintos įdomiai. Mano nuomone per ilga filmo juosta (dvi su puse valandos) prikausto dėmesį be vargo. Žiūrėti filmą tikrai verta. Nors geriau pagalvojus pats filmas yra visoks ir tuo pačiu joks. Kultūrų skirtumus labiausiai demonstruoja Japonijos epizodas, kuris yra pats geriausias ir nesunkiai galėtų tapti atskirtu filmu. Maroko epizodas yra labiau skirtas išlaikyti mažiau sofistikuotus žiūrovus neapsnūdusius. Po to kai filmo pradžioje pašaunama Susan, žiūrovui nieko nelieka kaip tik sėdėti įsitempus ir laukti filmo galo, kur paaiškės ar atsitiktinės kulkos auka išgyvens. Kultūros skirtumai rodomi tik tiek, kiek veiksmas vyksta varganose gyvenvietėse dykumoje. Meksikos epizodas iš principo yra panašus – veiksmas vyksta dykumose, žmonės gyvena varganai. Dar manęs neapleidžia mintis, kad meksikiečiai yra mieli ir kvaili. Labiausiai erzina sąsajos tarp istorijų, kurios atrodo ypatingai dirbtinos. Iš tikro tai keturi atskiri filmai rodomi tuo pat metu. Nors tai jokiu būdu netrukdo jais mėgautis.

Kažkoks mišinys iš „Night on Earth“ (1991) ir „Crash“ (2004), tik mažiau nuoseklus. Vis tiek vertas žiūrėti.