neBLOGAS

Wings of desire (vok. Der himmel über Berlin) – 1987 m. režisieriaus Wim Wanders filmas, kurį būtų galima klasifikuoti kaip fantastinę romantinę drama. Tačiau nėra jokių šansų, kad pamačius žanro apibūdinimą įmanoma bent iš dalies įsivaizduoti kaip atrodys pats filmas.

Turinys yra labai paprastas, ir jeigu matėt City of Angels (199 – labai girdėtas. Angelai gyvena tarp žmonių. Vienas angelas įsimyli moterį ir savo amžinąją egzistenciją paaukoja dėl laikinos žmogiškosios meilės, t.y. pasiverčia iš angelo į žmogų (pasirodo tokį triuką jie daryti gali).

Bet iš tikro šis filmas ne apie tai. Pirmi du filmo trečdaliai - didžiulė juodai baltos (su senoviniu rudu atspalviu) fotografijos paroda, kur kiekvienas kadras yra vertingas. Tai poezijos skaitymo vakaras. Tai meninė instaliacija, kur tu gali pasijausti taip, kaip turėtų jaustis angelai, kurie gyvena žemėje ir atlieka tarpininko tarp žmonių ir Dievo vaidmenį. Jie girdi žmonių mintis ir mato jų problemas. Jie suteikia vilties ir palaiko sunkiu momentu. Filmas - tai nešališkas žvilgsnis į žmoniją iš šalies.

Angelai kaip niekas kitas suvokia ko jie netenka būdami amžinais stebėtojais, o ne laikinais dalyviais. Kiek daug mažyčių smulkmenų egzistuoja žmonių gyvenime, kuriomis mes džiaugiamės būdami vaikais ir pamirštame tą džiaugsmą užaugę. Mane ypatingai traukia budistinio džiaugsmo dabartimi akcentas. Šios vertybės taip trūksta amžinai skubančiam, į ateitį orientuotam vakarų pasauliui.

Likęs filmo trečdalis, jau nufilmuotas su spalvomis. Tai angelo žemiškosios kelionės pradžia. Tai giesmė meilei. Taip pat kavai ir cigaretėms. Bet labiausiai meilei. Tai filmas, kurį būtina pažiūrėti. O svarbiausiai – pačiam filmo gale joks sunkvežimis nenutrenkia jokios moters, kad sugadintų nuotaiką pusei dienos.