neBLOGAS

Little Miss Sunshine (2006 m; rež.: J. Dayton ir V. Faris) – alternatyvi amerikietiška komedija, kažkuo primenanti Balkanų regiono juodosios komedijos žanrą.

Absoliučiai disfunkcionali amerikiečių šeima važiuoja per šalį senu VW autobusiuku, kad jų dukra Olive galėtų dalyvauti Mažosios mis konkurse. Bet filmas aišku ne apie tai. Jo pagrindas yra įvairiaspalviai (gal kiek paryškintomis spalvomis) veikėjai. Gyvenimo sėkmės konsultavimu užsiimantis bei finansinių problemų nestokojantis tėvas. Mis Amerika svajojanti tapti šiek tiek stamboka akiniuota 10-metė duktė. Gotiškai nihilistiškuose paauglystės išgyvenimuose paskendęs sūnus, svajojantis tapti karo lakūnu ir davęs sau įžadą neištarti nei žodžio iki tol. Kokainą uostantis, porno besidomintis ir žodžių į vatą nevyniojantis senelis. Buvęs žymiausias Amerikos akademikas, nelaimingai įsimylėjęs savo studentą ir bandęs nusižudyti dėdė.

Tai nuostabus visuomeninės autoironijos pavyzdys, kur šaipomasi iš stereotipų, vaikų auklėjimo, požiūrio į gyvenimą, o labiausiai aišku – grožio kulto. Svarbiausia, kad veikėjai filme nėra pavaizduoti taip, kad jų gailėtumeis. Visi veikėjai yra asmenybės, todėl juoktis iš jų yra ne tas pats, kas juoktis iš Amerikietiško pyrago ar Minedo. Filmas nesibaigia ekstremaliomis asmenybėmis, uždarytomis ribotoje erdvėje. Čia kino kūrėjų pastangas atspindi kruopščiai parinkti vaizdai, spalvos ir kontrastai. Tiksliai pragaro žemėje – šiuolaikinės šeimos – nuotaiką formuoja ir muzikinis takelis.

Jeigu kartais norisi rėkti „popsas užkniso juodai“, pažiūrėti į save ir kitus iš šono ryškiomis spalvomis, tyčiotis iš visko ir visų – čia jūsų filmas. Pažiūrėkite jį.