neBLOGAS

Kartais atrodo, kad visi lemtį rodantys ženklai dėliojasi taip kaip norėtum. Bet, liaudies išmintis sako, kuo giliau į mišką – tuo daugiau medžių. Liaudies išmintis čia nepakeičiama. O man jau beveik norisi bėgti atgal. Kuo toliau nuo miško.

Įgyvendinti savo svajonę (sukurti pirmą savo gyvenime trumpą filmą) pradėjau dalyvaudamas prastai išreklamuotame MobilAXX konkurse (Tele2 remiama Pravda 1min alternatyva). Pirmam etapui užteko pateikti pusės puslapio scenarijaus idėją. Nedidelis dalyvių skaičius bei likimo pirštas lėmė, kad po mėnesio pasiruošimo darbų, kūrybinių kančių ir kokių 6 valandų absoliučios agonijos laukiant komisijos, kuriai reikėjo gyvai pristatinėti savo idėją, sprendimo.. nejučiomis tapau.. režisieriumi.

Nuo ausies iki ausies veide įsirėžė šypsena pasirašinėjant sutartį, kuria aš atidaviau visas turtines teises į savo Dar Nesukurtą Šedevrą. Ir už tai gavau šio konkurso etapo prizą – dailiai padarytą, stipriai per didelį Nokia N93i, su neblogu fotoaparatu, fiksuoto fokuso video kamera, keletu programinių klaidų ir ribota (tokiam agregatui) baterijos gyvybe. Juo reikės filmuoti. Bet aš nesiskundžiu. Dovanotas arklys šypsosi gražiausiai.

Tik ta mano šypsena, kurią anksčiau minėjau, jau blėsta. Iki termino liko dvi savaitės, o aš vis dar bandau sukomplektuoti reikiamus daiktus savajai poros minučių trukmės „2 fast 2 furious“ versijai. Šiandien mano tikslas – sukurti filmą, kuris nebūtų pats blogiausias. Vietų niekas neskelbs, bet aš tai pajusiu. O po to. Po to grįšiu prie ramaus filmų žiūrėjimo ir kritikavimo. Tai daryti milijoną kartų lengviau.