neBLOGAS

Vakar nusipirkau nuostabų pirkinį – prie žurnalo „Naujoji Komunikacija“ prisegtą Mulholland Dr. (2001) filmo DVD. Visa tai – tik 8.99 Lt. Geriau pagalvojus – tai nuostabi kombinacija. Tu gauni viena iš geriausių David Lynch filmų ir dar žurnalą, kurį gali padėti po šviežiai išvirtos kavos puodeliu, kad pastarasis stalo nesugadintų.

Bet rimtai, kas nors dar skaito šį žurnalą? Tais laikais kai asmeniniai kompiuteriai veikė 120 MHz greičiu ir turėjo „turbo“ rėžimo jungiklį, kuris paspartindavo kompiuterį iki 133 MHz – šį žurnalą skaitydavau nuo pradžių iki pabaigos. Tai jis, pakaitom su „Kompiuterija“ atskleisdavo skaitmeninio pasaulio paslaptis. Dabar tai aštuonių (?) lapų lankstinukas sudarytas iš spaudos pranešimų santraukų, specializuotų blog‘ų vertimų ir dviejų (!) autorinių straipsnių, iš kurių vienas jums padės išsirinkti USB Flash atminties laikmeną (heellooooow!?) o kitas pasakoja apie Windows Vista pagrindus. Gal jie visi atostogauja?

Kitą kartą norėčiau ko nors iš Hitchcock‘o darbų. O žurnalo viršelis galėtų būti nuspalvintas nertos servetėlės raštais, kad interjero nedarkytų. Dėkoju.

Šiandien el. paštu gavau draugų draugų draugams persiunčiamą darbo pasiūlymą. Siūlo projekto vadovo poziciją vienoje su reklamos kūrimu susijusioje firmoje. Nesvarbu kokioje – jūs ten dirbti tikrai nenorėsit. Žemiau – skelbimo dalis, kuri sako ką įmonė siūlo.

Mes Jums siūlome:
- Įdomų darbą šaunioje jaunų žmonių komandoje.
- Geras darbo sąlygas – greitą kompiuterį, erdvią darbo vietą.
- Darbą su pažangiomis technologijomis ir novatoriškais sprendimais.
- Pastovų atlyginimą.
- Laisvus vakarus ir savaitgalius. ;)

Aš nesuvokiu ką galvoja žmonės, kurie rašo šią skelbimo dalį. Ar ką nors iš viso galvoja? Ir taip ne tik šiame skelbime. Beveik visi darbo skelbimai turi „mes Jums siūlome“ dalį, kurią kaip taisyklė sudaro tekstas, kuris nieko realaus ir apčiuopiamo nežada.

Šių nesąmonių kūrimo strategijos būna dvi: žadėti tai, kas ištiko yra neišmatuojama (įdomus darbas šaunioje kompanijoje) arba tai kas ir taip turėtų būti savaime suvokiama. Su pastarąją strategija čia perlenkta stipriai: gausite veikiantį kompiuterį, erdvią darbo vietą, pastovų atlyginimą ir laisvus vakarus. O kas dėl darbo su pažangiomis technologijomis – tai čia ko gero tas pats anksčiau minėtas greitas kompiuteris.

Čia kaip paslėptas anti-IQ testas. Jeigu jūs kreipiatės į tokią firmą dėl darbo – jūs esat absoliutus nevykėlis, kuris leidžia tyčiotis iš savęs. Didžiulėje masėje idiotiškų skelbimų man tekę matyti tik keletą kurie pagalvoja apie skaitytoją ir jo interesus. Vienas skelbimas buvo trumpas ir aiškus: „finansų direktorius gamybinėje įmonėje Kaune. 10 000 Lt atlyginimas“. Kitas skelbimas buvo dar paprastesnis – jis tiesiog neturėjo „mes siūlome dalies“. Tai aišku ne pats geriausias sprendimas, bet bent jau palieką viltį.

Ar matėte kada automobilį, kurį reklamuotų abstrakčiomis frazėmis „daug arklio jėgų“, „greitai įsibėgėja“, „valgo nedaug degalų“, „protinga kaina“. Arba dar geriau - “turi vairą”, “mikštos sėdynės”. Kodėl ne? Visiems automobilių pirkėjams ir pardavėjams yra savaime aišku, jog egzistuoja kriterijai pagal kuriuos žmonės perka automobilius. O šie kriterijai turi būti konkretūs ir palyginami.

Kodėl tai nėra aišku darbdaviams? Gal jie kada nors matė žmogų, kuris svajoja gauti darbą su greitu kompiuteriu? Ir po to nereikia aiškinti, kad specialistai išvažiuoja dirbti į užsienį. Galiu garantuoti – jie ten važiuoja ne dėl erdvesnių patalpų.

Kainų augimas yra neišvengiamas, ypač sparčiai augančiose šalyse kaip Lietuva. Ir tai yra gerai. Aš didėjančių kainų nemėgstu, bet tokia yra ekonominė realybė. Ko aš negaliu pakęsti, tai kai kainos yra didinamos ne padidinant skaičių ant kainos etiketės, o sumažinant produkto (porcijos) dydį.

Ši kainodaros strategija žeidžia mane asmeniškai. Aš niekaip negaliu nustoti galvojęs apie tai, kaip kokio nors produkto rinkodaros skyrius ilgai mąstęs nusprendžia, kad žmonės yra kvaili, tad jie nepastebės jeigu pieno pakelis vietoj vieno litro taps 0.9 litro. Arba, šokoladu glaistytas varškės sūrelis susitrauks 5 gramais?

Tai taip pat nervina, nes reikia keisti vartojimo įpročius. Jeigu 0.33 litro Coca-Cola buteliukas man visada numalšindavo troškulį – ką daryti jeigu tas pats gėrimas dabar pilstomas į 0.25 litro buteliukus? Pirkti du ar likti šiek tiek ištroškusiam? Šnekant apie kolos gėrimus – 0.25 pasirodo nėra riba. Mačiau, kad Pepsi dabar pardavinėjama 0.2 litro buteliukuose. Aš jau galėčiau trenkti į veidą bet kam, kas bare man pasakytų: „Čia tavo Pepsi? Duok man gurkšnį.“

Deja, žmonės perka (!) Actimel jogurto gėrimą, kuris supakuotas po gurkšnį (gal kokie 50 ml?). O tai reiškia, kad net ir 200 ml Pepsi buteliukas nebus riba.